· Aš tarsi nieko nežinau apie ateitį...
Опубликовал: Ajjana, Yesterday, 21:22, Психология 3-его тысячелетия / Sveikata / литовский, 8
Jolanta Ri
·
Aš tarsi nieko nežinau apie ateitį, net nežinau kokia diena manęs laukia ar mėnuo, nes nuolat vyksta tai, ko aš negaliu nei numatyti ar sukontroliuoti.
Aš nežinau kaip sureaguosiu į kito žmogaus elgesį - jo reakcijas ir jausmus. Dažnai mano reakcija nėra tik apie tą akimirką - kažkokia situacija gali iškelti daug daugiau mano pačios pačių įvairiausių reakcijų, asociacijų ir išgyvenimų, kol pasieksiu vieną aiškų žinojimą - tarsi išgryninsiu esmę…
Gal todėl nuolat susiduriant su nežinomybe taip svarbu jausti savo tikslą, kryptį, jausti ir suprasti į ką man iš tiesų lengviausia atsiremti savo pačios viduje.
Vos tik noriu atsiremti į kažką išorėje, gyvenimas tarsi moko ir gražina mane į mano pačios tikėjimą ir pasitikėjimą savimi. Ir tai daugiau nei psichologinis terminas ? tai tikėjimo esmė.
Neįmanoma tikėti ir pasitikėti savimi, jei aš nejaučiu ryšio su Kūrėju, jei nemyliu ir neatsiveriu Gyvenimui - Pasauliui ir Žmonėms ne tik protu, bet ir širdimi.
Negaliu pasitikėti savimi, jei perimu kitų žmonių elgesio programas ir modelius ir laikau juos savais. Ateina akimirka, kai jaučiu, kad tai kas ne mano mane varžo ir spaudžia - taip mokinuosi atskirti kas iš tiesų yra mano, o kas yra perimta iš kitų dėl noro būti kartu, dėl suidealizavimo ir pan.
Ir kai nukrenta visas žemiškų patirčių sluoksnis susijęs su žmonėmis - ta kasdienia patirtimi, kuri rodos yra neišvengiama, ateina laikas vis subtiliau ir subtiliau pažinti, o kas iš tiesų formuoja Mane - manąjį Aš - kas kuria ir palaiko sveikatą mano kūne, prote, balansą jausmuose. Ir tai yra ta subtili nematoma, bet jaučiama gyvybinė energija, kuri yra sąmoningas gyvybės šaltinis manyje ir kiekviename.
Gera mokėti ją atpažinti, jausti, turėti ryšį su ja. Jos pagalba nežinomybė palaipsniui virsta žinojimu ir patirtimi, kuri pranoksta bet kokius lūkesčius ir įsivaizdavimus.
Gal todėl taip lengva bendrauti su žmonėmis, kurie jaučia šį sakralų ryšį su sava Esatimi.
Mes kiekvienas esame daug daugiau nei mato mūsų akys ar liečia mūsų pirštai, ar net supranta protas. Tuo ir gražus man yra žmogus, kai per jį vis aiškiau ir subtiliau kalba stebuklinga Kūrėjo jėga ir išmintis ir Meilė.
✨ JD 2026.02.02
·
Aš tarsi nieko nežinau apie ateitį, net nežinau kokia diena manęs laukia ar mėnuo, nes nuolat vyksta tai, ko aš negaliu nei numatyti ar sukontroliuoti.
Aš nežinau kaip sureaguosiu į kito žmogaus elgesį - jo reakcijas ir jausmus. Dažnai mano reakcija nėra tik apie tą akimirką - kažkokia situacija gali iškelti daug daugiau mano pačios pačių įvairiausių reakcijų, asociacijų ir išgyvenimų, kol pasieksiu vieną aiškų žinojimą - tarsi išgryninsiu esmę…
Gal todėl nuolat susiduriant su nežinomybe taip svarbu jausti savo tikslą, kryptį, jausti ir suprasti į ką man iš tiesų lengviausia atsiremti savo pačios viduje.
Vos tik noriu atsiremti į kažką išorėje, gyvenimas tarsi moko ir gražina mane į mano pačios tikėjimą ir pasitikėjimą savimi. Ir tai daugiau nei psichologinis terminas ? tai tikėjimo esmė.
Neįmanoma tikėti ir pasitikėti savimi, jei aš nejaučiu ryšio su Kūrėju, jei nemyliu ir neatsiveriu Gyvenimui - Pasauliui ir Žmonėms ne tik protu, bet ir širdimi.
Negaliu pasitikėti savimi, jei perimu kitų žmonių elgesio programas ir modelius ir laikau juos savais. Ateina akimirka, kai jaučiu, kad tai kas ne mano mane varžo ir spaudžia - taip mokinuosi atskirti kas iš tiesų yra mano, o kas yra perimta iš kitų dėl noro būti kartu, dėl suidealizavimo ir pan.
Ir kai nukrenta visas žemiškų patirčių sluoksnis susijęs su žmonėmis - ta kasdienia patirtimi, kuri rodos yra neišvengiama, ateina laikas vis subtiliau ir subtiliau pažinti, o kas iš tiesų formuoja Mane - manąjį Aš - kas kuria ir palaiko sveikatą mano kūne, prote, balansą jausmuose. Ir tai yra ta subtili nematoma, bet jaučiama gyvybinė energija, kuri yra sąmoningas gyvybės šaltinis manyje ir kiekviename.
Gera mokėti ją atpažinti, jausti, turėti ryšį su ja. Jos pagalba nežinomybė palaipsniui virsta žinojimu ir patirtimi, kuri pranoksta bet kokius lūkesčius ir įsivaizdavimus.
Gal todėl taip lengva bendrauti su žmonėmis, kurie jaučia šį sakralų ryšį su sava Esatimi.
Mes kiekvienas esame daug daugiau nei mato mūsų akys ar liečia mūsų pirštai, ar net supranta protas. Tuo ir gražus man yra žmogus, kai per jį vis aiškiau ir subtiliau kalba stebuklinga Kūrėjo jėga ir išmintis ir Meilė.
✨ JD 2026.02.02
