Žmogus ir sistema -
Arturas Pangonis
·
Keleta ištraukų iš knygos...
Dabar, kai informacija akimirksniu sklinda po pasaulį, jau galime suvokti, kad ši sistema veikia ne atskirose šalyse ar žemynuose, o globaliai. Vienur kiek laisvesne forma, kitur pasitelkusi itin griežtą kontrolę. Tačiau visur esmė ta pati: sistema tarnauja tik siauram suinteresuotų asmenų ratui. Viskas pateikta taip gudriai, kad galvotume, jog be taisyklių niekaip negalime išgyventi. Jos esą tam ir sukurtos, kad tarnautų mūsų, žmonių, gerovei. Prisidengiant šiuo motyvu, kuriama daugybė institucijų bei struktūrų, skirtų manipuliuoti žmonių dėmesiu ir kelti jų galvose visišką painiavą. Kad žmonės visa esybe patikėtų, jog patys negali valdyti savo gyvenimo ir suteiktų sistemai įgaliojimą priimti sprendimus, pastaroji meta visas pajėgas. Ji stengiasi viską pateikti taip, kad tik mums nereikėtų naudotis savo smegenimis ir pasitelkti kritišką analitinį mąstymą. Galvojantis žmogus sistemai yra mirtinai pavojingas. Būtent dėl to nuo pat mažų dienų ji mus pratina mąstyti tik paviršutiniškai.
Puikus pavyzdys yra testai, kuriuos dabar ypač dažnai taiko įvairios mokymo įstaigos. Kuo jie blogi? Testai sudaro galimybę rinktis tik tokius atsakymus, kuriuos pateikia sistema. Ji nurodo, kas yra teisinga, o kas ne. Žmogui nesuteikiama galimybė mąstyti pačiam, pateikti originalų atsakymą. Ilgainiui taip muštruojamos smegenys įpranta prie patogių paruoštų atsakymų ir aptingsta, nesistengia mąstyti autentiškai, analitiškai...
Kokia yra šį pasaulį valdanti sistema? Tai įvairiausių fizinių, energinių, mentalinių žmogaus proto ir įvairių jėgų sukurta struktūra, kurią sudaro įstatymų, įsakymų, nurodymų, draudimų, bausmių bei suskirstymų mišinys. Pati savaime ši sistema negyva. Gyvybės jai suteikia žmonės, vykdydami jos primestas taisykles. Kuo labiau šią sistemą įsileidžiame į kasdienį gyvenimą, tuo daugiau galios ir valdžios ji įgauna. Kai tik žmogus sustoja, pradeda mąstyti ir jam kyla klausimas „Kodėl turiu visa tai vykdyti?“, tą akimirką sistema pradeda strigti. Panašūs klausimai, abejonės jos kontrolei yra didžiulis trukdis...
Supainiok žinias, įpink neteisingų faktų, iškreipk pasaulio suvokimą, suskaldyk pagal religijas, įsitikinimus, rases ir nesunkai pavergsi visą žmoniją. Štai kokie yra jos metodai. Jų veikiama žmonija gyvena jau ne vieną tūkstantį metų. Kiekvienas nuo vaikystės esame mokomi sistemai parankių dalykų ir tikime jais kaip švenčiausia tiesa. Tarkime, sistemos ypač išaukštintame moksle viskas pagrįsta siauromis taisyklėmis, formulėmis, o jei pamėginsime šį mokslą praplėsti, įpinti dvasingumo, toks bandymas bus griežtai atmestas, ignoruojamas arba išjuoktas...
·
Keleta ištraukų iš knygos...
Dabar, kai informacija akimirksniu sklinda po pasaulį, jau galime suvokti, kad ši sistema veikia ne atskirose šalyse ar žemynuose, o globaliai. Vienur kiek laisvesne forma, kitur pasitelkusi itin griežtą kontrolę. Tačiau visur esmė ta pati: sistema tarnauja tik siauram suinteresuotų asmenų ratui. Viskas pateikta taip gudriai, kad galvotume, jog be taisyklių niekaip negalime išgyventi. Jos esą tam ir sukurtos, kad tarnautų mūsų, žmonių, gerovei. Prisidengiant šiuo motyvu, kuriama daugybė institucijų bei struktūrų, skirtų manipuliuoti žmonių dėmesiu ir kelti jų galvose visišką painiavą. Kad žmonės visa esybe patikėtų, jog patys negali valdyti savo gyvenimo ir suteiktų sistemai įgaliojimą priimti sprendimus, pastaroji meta visas pajėgas. Ji stengiasi viską pateikti taip, kad tik mums nereikėtų naudotis savo smegenimis ir pasitelkti kritišką analitinį mąstymą. Galvojantis žmogus sistemai yra mirtinai pavojingas. Būtent dėl to nuo pat mažų dienų ji mus pratina mąstyti tik paviršutiniškai.
Puikus pavyzdys yra testai, kuriuos dabar ypač dažnai taiko įvairios mokymo įstaigos. Kuo jie blogi? Testai sudaro galimybę rinktis tik tokius atsakymus, kuriuos pateikia sistema. Ji nurodo, kas yra teisinga, o kas ne. Žmogui nesuteikiama galimybė mąstyti pačiam, pateikti originalų atsakymą. Ilgainiui taip muštruojamos smegenys įpranta prie patogių paruoštų atsakymų ir aptingsta, nesistengia mąstyti autentiškai, analitiškai...
Kokia yra šį pasaulį valdanti sistema? Tai įvairiausių fizinių, energinių, mentalinių žmogaus proto ir įvairių jėgų sukurta struktūra, kurią sudaro įstatymų, įsakymų, nurodymų, draudimų, bausmių bei suskirstymų mišinys. Pati savaime ši sistema negyva. Gyvybės jai suteikia žmonės, vykdydami jos primestas taisykles. Kuo labiau šią sistemą įsileidžiame į kasdienį gyvenimą, tuo daugiau galios ir valdžios ji įgauna. Kai tik žmogus sustoja, pradeda mąstyti ir jam kyla klausimas „Kodėl turiu visa tai vykdyti?“, tą akimirką sistema pradeda strigti. Panašūs klausimai, abejonės jos kontrolei yra didžiulis trukdis...
Supainiok žinias, įpink neteisingų faktų, iškreipk pasaulio suvokimą, suskaldyk pagal religijas, įsitikinimus, rases ir nesunkai pavergsi visą žmoniją. Štai kokie yra jos metodai. Jų veikiama žmonija gyvena jau ne vieną tūkstantį metų. Kiekvienas nuo vaikystės esame mokomi sistemai parankių dalykų ir tikime jais kaip švenčiausia tiesa. Tarkime, sistemos ypač išaukštintame moksle viskas pagrįsta siauromis taisyklėmis, formulėmis, o jei pamėginsime šį mokslą praplėsti, įpinti dvasingumo, toks bandymas bus griežtai atmestas, ignoruojamas arba išjuoktas...
