Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, mylėk Moterį. Iš tikrųjų ją mylėk. Surask tą, kuri kviečia tavo Sielą taip, kad visa kita praranda bet kokią reikšmę. Atidėk savo pasiekimų sąrašą, priglusk prie jos Širdies ir klausyk. Klausyk vardus, maldas, dainas kiekvieno gyvo sutvėrimo – sparnuoto, pūkuoto ar padengto žvynais, visų požeminių ir povandeninių gyvių, visko, kas žydi ir žaliuoja…visų, kurie dar negimė ir kurie jau mirė… Jeigu tu neišgirdai savo vardo – tu tiesiog klausei nepakankamai ilgai. Jeigu tavo akys neprisipildė ašarų, jeigu tu jai nenusilenkei, tu niekada nekentėjai, prarasdamas ją. Jeigu tu nori pakeisti pasaulį – mylėk Moterį… vieną Moterį, pranokdamas save, savo norus ir išskaičiavimus, pranokdamas savo vyrišką jaunystės, grožio ir įvairovės garbinimą, savo paviršutinišką laisvės suvokimą. Mes davėme sau daug pasirinkimų: mes pamiršome, kad tikroji laisvė ateina tada, kai stovi viduryje Sielos ugnies, sudeginančios tavo pasipriešinimą mylėti. Yra tik viena Deivė. Pažvelk į jos akis ir pamatyk…pamatyk iš tikrųjų, ar tai ta, kuri ties tavo galva laiko kalaviją? Jeigu ne – išeik. Išeik iš kart. Negaišk laiko įvairiems “pasistengsiu”. Žinok, kad tavo sprendimas negali niekaip jos sužaloti, nes mes renkamės pasiduoti ne “kam”, o “kada”. Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, mylėk Moterį. Mylėk ją iš tikrųjų… Mylėk ją gyvenimui, pakildamas virš savo baimės mirti, pranokdamas tavo galvoje gyvenančią mamos manipuliacijų baimę. Nesakyk jai, kad tu pasiruošęs mirti dėl jos. Pasakyk, kad tu pasiruošęs gyventi drauge su ja, sodinti medžius ir žiūrėti, kaip jie auga. Būk jos didvyriu, sakydamas jai, kokia ji nuostabi savo trapioje didybėje. Padėk jai savo garbinimu ir ištikimybe kiekvieną dieną prisiminti, kad ji jau yra Deivė. Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, mylėk Moterį… iš tikrųjų ją mylėk… Mylėk ją visokią, visose išraiškose, visuose metų laikuose… ir ji tave išgydys… tavo susidvejinusį protą ir tavo Širdies tuštumą, kurie atskiria tavo Sielą nuo tavo kūno, kurie palieka tave vienatvėje nuolat ieškantį kažko išorėje, ne savyje. Ieškantį išorėje kažko, kas privers tave pasijusti gyvu. Ten bus kita moteris. Bet greitai nauja ir švytinti pavirs sena ir buka…ir tu ieškosi amžinai, keisdamas moteris lyg mašinas, Deivę iškeisdamas į naują savo troškimų objektą. Vyrams nėra būtinybės rinktis vis iš naujo. Viskas, ko reikia vyrui – tai Moteris, tai Moteriškumo, Kantrybės ir Atjautos kelias. Kelias be paieškų, be veiksmo… kvėpavimas vienyje, gilus pasinėrimas ir susipynimas šaknimis… toks stiprus, kad galėtų išlaikyti Žemę… kol ji nuo savo odos meta plieną ir cementą… Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, mylėk Moterį… tiesiog vieną Moterį. Mylėk ir gink ją, tarytum ji būtų paskutinis šventas indas. Mylėk ją su jos baime būti paliktai, kurią ji neša už visą žmoniją. Ne, tai ne jos žaizda, kurią gali pagydyti vienumoje… Ne, ji nėra silpna savo priklausymu. Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, mylėk Moterį… Nežiūrėdamas į nieką. Tol, kol ji tavimi patikės, tol, kol jos instinktai, jos matymas, jos balsas, jos menas, jos aistra, jos prigimtis sugrįš pas ją. Tol, kol jos meilė taps stipresnė už demonus, griaunančius jos vertę ir norinčius ją sunaikinti. Jeigu tu nori pakeisti pasaulį, Atidėk savo priežastis, ginklus ir protesto ženklus, Sustabdyk savo vidinę kovą ir teisuolišką įniršį, Ir pamilk Moterį… Pranokdamas savo didybės siekį, Pranokdamas savo klaidžias paieškas nušvisti. Šventasis Gralis jau prieš tave, Jeigu tu paimsi ją į savo rankas ir leisi ateiti kažkam, kas yra už šio artumo ribų. Kas, jeigu į tą pasaulį, apie kurį tu svajoji, galima patekti tik per Moters Širdį? Kas, jeigu Vyro ir Moters meilė – tai raktas, atveriantis jos Širdį? Jeigu tu nori pakeisti pasaulį – mylėk Moterį… Savo šešėlių gelmėse, Savo Būties aukštybėse, Sugrįžk į Sodą, kuriame tu ją sutikai pirmą kartą, Prie vaivorykštės vartų, Per kuriuos jūs galite praeiti drauge, Kaip Šviesa, kaip Vienis… Į tašką, iš kurio nėra kelio atgal… Į pabaigą ir į naujo pasaulio pradžią.
Lisa Citore

---