SAULĖ KEIČIA SAVO RITMĄ
Опубликовал: Ajjana, Today, 12:29, Pagrindinė / Media / Психология 3-его тысячелетия, 0
SAULĖ KEIČIA SAVO RITMĄ
Mūsų laikais Saulė keičia savo ritmą. Jos pulsai intensyvėja, jos išstūmimai didėja, ir su kiekvienu iš jų nematomas kodų srautas juda Žemės link.
Šie saulės kodai skaitomi ne akimis, o siela. Tai pulsacijos, kurios aktyvuoja vidinę atmintį, pažadinančią snaudžiančią žmonijos sąmonę. Jie primena mums, kad mes nesame Kosmoso stebėtojai, o jo dalis, sąmoningi tos pačios pirmapradės Ugnies tęsiniai.
Saulė ne tik apšviečia išorinį pasaulį, bet ir vidinį. Kiekvienas saulėtekis yra tyli atsinaujinimo pamoka, kiekvienas saulėlydis – pasidavimo mokymas. Nuolatiniame judėjime ji atskleidžia mums pusiausvyrą tarp plėtimosi ir ramybės, tarp kūrybos ir poilsio, tarp intensyvumo ir ramybės.
Jos šviesa moko mus, kad viskas, kas egzistuoja, vibruoja, transformuojasi ir atgimsta. Kai žmogaus sielai pavyksta susiderinti su Saulės dažniu, baimės, abejonių ir atsiskyrimo šešėliai ištirpsta, nes Saulė nei teisia, nei skiria; ji suteikia savo šviesą visiems vienodai. Tai matoma Visuotinės Meilės apraiška. Ir kai apmąstome ją ne kaip žvaigždę, o kaip ugnies Mokytoją, suprantame, kad tikroji jos pamoka slypi ne jos spindesyje, o jos pastovume. Ji parodo mums, kad net ir stipriausia kaitra gali būti užuojauta ir kad galia slypi ne viešpatavime, o gyvybės palaikyme.
Nuo neatmenamų laikų Saulė buvo įsikūnijusio dieviškumo simbolis. Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, ji kviečia mus ją prisiminti ne kaip tolimą Dievą, o kaip degantį veidrodį to, kas esame savo Esme. Nes kiekvieno žmogaus širdyje dega ta pati liepsna, kuri uždega dangų, ir kai tą vidinę liepsną uždega Saulės šviesa, Siela prisimena jos gryniausią tiesą.
Esame Dieviškosios ugnies vaikai, sąmoningos tos pačios Saulės, kuri mus pagimdė, kibirkštys.
Vertimas
Pasidalino Isabel Garcia Martinez
Mūsų laikais Saulė keičia savo ritmą. Jos pulsai intensyvėja, jos išstūmimai didėja, ir su kiekvienu iš jų nematomas kodų srautas juda Žemės link.
Šie saulės kodai skaitomi ne akimis, o siela. Tai pulsacijos, kurios aktyvuoja vidinę atmintį, pažadinančią snaudžiančią žmonijos sąmonę. Jie primena mums, kad mes nesame Kosmoso stebėtojai, o jo dalis, sąmoningi tos pačios pirmapradės Ugnies tęsiniai.
Saulė ne tik apšviečia išorinį pasaulį, bet ir vidinį. Kiekvienas saulėtekis yra tyli atsinaujinimo pamoka, kiekvienas saulėlydis – pasidavimo mokymas. Nuolatiniame judėjime ji atskleidžia mums pusiausvyrą tarp plėtimosi ir ramybės, tarp kūrybos ir poilsio, tarp intensyvumo ir ramybės.
Jos šviesa moko mus, kad viskas, kas egzistuoja, vibruoja, transformuojasi ir atgimsta. Kai žmogaus sielai pavyksta susiderinti su Saulės dažniu, baimės, abejonių ir atsiskyrimo šešėliai ištirpsta, nes Saulė nei teisia, nei skiria; ji suteikia savo šviesą visiems vienodai. Tai matoma Visuotinės Meilės apraiška. Ir kai apmąstome ją ne kaip žvaigždę, o kaip ugnies Mokytoją, suprantame, kad tikroji jos pamoka slypi ne jos spindesyje, o jos pastovume. Ji parodo mums, kad net ir stipriausia kaitra gali būti užuojauta ir kad galia slypi ne viešpatavime, o gyvybės palaikyme.
Nuo neatmenamų laikų Saulė buvo įsikūnijusio dieviškumo simbolis. Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, ji kviečia mus ją prisiminti ne kaip tolimą Dievą, o kaip degantį veidrodį to, kas esame savo Esme. Nes kiekvieno žmogaus širdyje dega ta pati liepsna, kuri uždega dangų, ir kai tą vidinę liepsną uždega Saulės šviesa, Siela prisimena jos gryniausią tiesą.
Esame Dieviškosios ugnies vaikai, sąmoningos tos pačios Saulės, kuri mus pagimdė, kibirkštys.
Vertimas
Pasidalino Isabel Garcia Martinez
