Gyvenimą mylėkim tokį, kokį turim,

Juk tiktai mes jį tokį sau sukūrėm.

Ir praetį, ir dabartį, ir ateitį sau kuriam,

Todėl ir laimes, ir vargus mes patys turim.

Mylėkim žemę, medį, gamtą,

Tai Visagalio juk sukurta.

Mylėkim gyvulėlius, gyvūnėlius,

Juk visa tai mums skleidžia gėrį.

Ieškokim tik gėrio – visur jis yra,

Neieškokim toli –jis mumyse.

Ką mes galvojam, tą mes ir turim,

Juk mūsų sielos žino ko norim.

Mes trokštam laimės, o ji šalia,

Neieškokim toli – ji mumyse.

Mes norim sutikti mielus draugus,

Neieškokim toli – jie supa mus.

Neieškokim kaltų dėl negero kažko,

Rimtai pagalvokim, ką padarėm ne tą.

Juk mes patys supratę, kad taip yra,

Dėkokim Aukščiausiam, kad supratom kažką.

Dėkoki už tai, kad šioj žemėj esi,

Nešk laimęir gėrį, juk tą tu gali.

Tavo galios beribės, tu turi tai žinot,

Siela į šią žemę atėjo gyvent ir svajot.

Nemerdėk, energingai gyvenk visada,

Džiaukis Dievo atsiųsta tau dovana.

Žinok, ką sukursi, tik TU kaltas esi,

Dar kartą kartoju –TU VISKĄ GALI.

Stanislava Ligekiene
2007.09.15

---