Kai pradedame savo dvasinį tobulėjimo kelią, dažnai negalime aprėpti viso pasaulio sudėtingumo ir visapusiškumo.
Mūsų suvokimas prasideda nuo mažų dalykų, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių. Vienas iš pirmųjų žingsnių šiame kelyje yra Dievo samprata, kuri dažnai atrodo griežta ir grėsminga.
Pradiniame etape mus gąsdina net pati mintis apie dialogą su Dievu.

Tačiau su laiku, vystantis sąmoningumui, mes suvokiame, kad galime su Dievu bendrauti kaip su lygiu draugu. Kartu su asmeniniu tobulėjimu suprantame, jog Dievas nėra galutinė realybės struktūra – mes pradedame bendrauti su Visata, o vėliau netgi su didesnėmis struktūromis, kuriose Visata yra tik maža dalis.
Šis nuolatinis tobulėjimo procesas neturi ribų. Tai ilgas kelias, kuriame svarbu siekti nepasiekiamo ir vertinti praeities patirtį. Kartu pripažįstame ir šiuo metu egzistuojančių religijų bei tikėjimo sistemų svarbą. Jei žmogus pasirenka stabdyti blogus įpročius ir veiksmus, norėdamas priartėti prie Dievo, tai jau yra didžiulė pažanga ir verta pagarbos.

Vis dėlto egzistuoja kita medalio pusė – tai fanatizmas, kai savo tikėjimas kitiems primetamas be jokio prašymo.
Tai taip pat yra mokymosi ir patirties dalis. Šiuolaikinės tendencijos rodo, kad dabartiniai Dievai dažnai pasirodo kaip mūsų asmenybės dalis, todėl juos galime laikyti vidiniais vadovais.

Tarp šių tarpininkų atsiranda kolektyvinis "Aukštesnysis Aš" – dvasinės būtybės, kurias kai kurie žmonės įsivaizduoja kaip galinčias padėti. Dažnai regresijos specialistai šnabžda prašymus šiems Aukštesniesiems Aš, tikėdamiesi nepažeisti subtilaus ryšio. Aukštesnysis Aš yra aukšto lygio būtybė, kuri jungiasi su įvairiomis erdvėmis per savo energetines struktūras. Simboliškai šias būtybes galime pamatyti per medūzas – jūros gyvius, kurie primena jų energetinę formą.
Nors žmonės gali manyti, kad Aukštesnysis Aš nieko neprašo mainais už savo paslaugas, daugelis tiesiog nepastebi subtilių energinių mainų procesų. Šie procesai vyksta nepastebimai, lyg kiaušinių virimo metu – likusi sriuba tampa „bendra“, o energijos lėtai išteka iš mūsų.

Visatoje egzistuoja teisingo energijos mainų dėsniai.
Pagal juos bet kokia energijos sąnauda turi būti atlyginta, o energijos išsaugojimo dėsnis sako, kad niekas neateina iš niekur ir niekur neprapuola. Tai reiškia, kad prašydami didelių dalykų, mes taip pat turime suvokti, ką mes mainais atiduosime.
Šios energijos mainų idėjos galioja ir maldoms, giesmėms, mantrams – bet kokie prašymai, nukreipti į Visatą, gali būti perimti. Šie prašymai tampa energijos kontraktais, kurie leidžia iš mūsų „ištraukti“ energiją ne tik dabartiniame gyvenime, bet ir ateityje.

Svarbu pabrėžti, kad neturėtume bijoti tokių sąveikų.
Tai yra mūsų patirties dalis, ir mes turime mokytis per klaidas, nes per jas dažnai pasiekiame svarbiausias pamokas. Kiekvienas keliautojas turi suprasti, kad vien vairavimas nėra pilnas suvokimas apie automobilį – tik tas, kuris supranta jo vidinę sandarą, jaučiasi visiškai užtikrintas.
Tad skirkite laiko savęs tobulinimui, tyrinėkite save ir pasaulį, ir svarbiausia – nepamirškite, kad niekas kitas už jus šio kelio nenueis.
Portalas apie metafizinius dėsnius : https://www.nusviesk.lt/

---