Žinutė iš Sielos.Ieva
Опубликовал: Ajjana, Today, 18:38, Психология 3-его тысячелетия / Стихи / литовский, 0
Ledo lytys
Šiandien girdėjau, kaip kalbėjo ledo lytys,
tirpdamos saulės voniose.
Jos kalbėjo apie mūsų gyvybės trapumą visoje Žemėje.
Kaip galime prailginti gyvenimą?!
O medituodami ir būt akimirkoje šioj, kiekvienam savo žingsnį būt ir nepradingti.
O kaip sveikai amžėti?
Mylėt ir gerbti save bei savo kūną.
Judėti vos radus akimirką.
Ir kaip greičiau suprasti, kas esi?
Tikėti vidiniu balsu ir eiti ten kur kviečia siela.
Jos klausė paukščių, Žemės, vėjo, medžių.
Galvojo, gal išgirs dar patarimų.
Ir taip gražiai jos šoko – vinguriavo, teliuškavo ir liūliavo,
Alsavo iš malonumo būti čia.
Gražuolės ledo lytys dar neištirpo saulės voniose.
***
Apie pasaulį ir jo kūrinius – mūsų vaikus
Turiu nuostabią Visatos dovaną – būti su jais.
Stebėti kiekvieną. Jų šiandieną.
Šiandien jų grupėje vienuolika. O iš tiesų – dvylika,
lyg kalendorinių mėnesių ratas.
Kiekvienas jų atėjo mokyti mus eiti savo užduočių keliu.
Mokyti mus, suaugusius, pamatyti pasaulį kitaip.
Vienas moko meilės savo pavyzdžiu.
Dalina gertuves kitiems grupės vaikams,
bet pirmiausia pasirūpina savimi.
Galėtume sakyti – „mano ego, aš, aš, aš“,
bet pirmasis impulsas – rūpestis savimi.
Aš sau svarbus. Aš sau svarbi.
Kitas moko džiaugsmo knygoms.
Atsisėda, panyra į puslapius
ir gali ilgam juose pradingti.
Trečias moko savireguliacijos.
Atsitraukia, atsigula, žiūri į lubas, ilsisi,
kai jo kūnui reikia ramybės.
Ketvirtas – judėjimo laisvės.
Paprašo muzikos ir juda taip, kaip kūnas veda.
Penktas ir šeštas moko draugystės.
Susėda kartu, stato „Lego“ bokštą,
supranta vienas kitą be žodžių.
Susipyksta. Pasijuokia. Susitaiko.
Kitas moko jautrumo kito jausmams.
Kai vienas vaikas užsigavo,
jis nubėga paguosti ir apkabina.
Dar vienas moko smalsumo.
Stebi paukščius pro langą,
lyg tai būtų didžiausias pasaulio stebuklas ir taip yra!
Kitas moko klausytis kūno.
„Vandens!“ – sušunka, kai ištroškęs.
Be gėdos. Be atidėliojimo.
Dar vienas moko ribų.
„Ne, nenoriu.“
„Ne, neliesk manęs.“
Ir vienuoliktas moko drąsos sakyti,
ko noriu ir ko nenoriu:
„Ne, nenoriu to sumuštinio – noriu šito.“
O visi kartu jie moko mus svarbiausio –
būti šioje akimirkoje
ir džiaugtis gyvenimu!
Ieva 26/02/2026

